Plastikinių pusgaminių suvirinimas ISO 472 aprašytas kaip suminkštėjusių medžiagų paviršių sujungimo procesas, dažniausiai naudojant šilumą (išskyrus suvirinimą tirpikliu). Termoplastikų suvirinimas atliekamas trimis nuosekliais etapais: paviršiaus paruošimas, šilumos ir slėgio taikymas bei aušinimas. Plastikinių pusgaminių sujungimui sukurta daugybė suvirinimo būdų. Remiantis šilumos susidarymo prie suvirinimo sąsajos mechanizmu, termoplastikų suvirinimo būdai gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius šildymo būdus, kaip parodyta 1 pav. Suvirinimo metodų klasifikavimas polimerinėms pusgaminėms.
Kita vertus, kokybiškos siūlės pagaminimas gali priklausyti ne tik nuo suvirinimo būdų, bet ir nuo pagrindinių medžiagų suvirinamumo. Todėl plastikų suvirinamumo įvertinimas yra labai svarbus prieš suvirinimo operaciją (žr. Reologinis suvirinimas).
