Įmetalurgija, spalvotasis metalas yra metalas, įskaitantlydiniai, kuriame nėrageležies (feritas) reikšmingomis sumomis. Paprastai spalvotieji metalai yra brangesni nei juodieji metalai, naudojami dėl pageidaujamų savybių, tokių kaip mažas svoris (pvz.aliuminio), didesnis laidumas (pvzvario), nemagnetinė savybė arbaatsparumas korozijai (e.g. cinko). Kai kurios spalvotosios medžiagos taip pat naudojamos geležies ir plieno pramonėje. Pavyzdžiui,boksitasnaudojamas kaipsrautasužaukštakrosnės, o kiti, pvzvolframitas, piroliusitasirchromitasnaudojami juodųjų metalų lydiniams gaminti.
Svarbūs spalvotieji metalai apimaaliuminio, vario, švino, nikelio, skarda, titanoircinko, ir lydinių, tokių kaipžalvario. Taurieji metalaitokie kaipaukso, sidabrinisirplatinair egzotiški ar reti metalai, pvzkobalto, gyvsidabrio, volframas, berilio, bismutas, ceris, kadmis, niobis, indis, galio, germanis, ličio, seleno, tantalas,telūro, vanadis, ircirkonistaip pat yra spalvotieji.Jie dažniausiai gaunami per mineralus, pvzsulfidai, karbonatai, irsilikatai.Spalvotieji metalai dažniausiai rafinuojami perelektrolizė.
Dėl plataus naudojimo, spalvotųjų metalųmetalo laužaspaprastai yraperdirbta. Metalo lauže esančios antrinės medžiagos yra gyvybiškai svarbios metalurgijos pramonei, nes jų dažnai reikia naujų metalų gamybai. Kai kurios perdirbimo įmonės perlydo ir lieja spalvotąsias medžiagas; įnuodegossurenkamas ir saugomas vietoje, o metalo garai filtruojami ir surenkami. Spalvotųjų metalų laužas gaunamas iš pramoninių atliekų, dalelių išmetimo ir pasenusių technologijų (pvz.,variniai kabeliai) laužas.
